- dugnys
- dugnỹs sm. (4) žr. dugnas:
1. Mūšos dugnỹ nemaž akmenų Ps. Siauras puodelio dugnys Ob. Dugnỹs švyti (kiauras) Pn. Rėčkos šuleliai išgriuvo, dugnỹs atsiskyrė Jnšk. Kubiliuko dugnỹs iškrito Ėr. Katilo dugnỹs pradilo Švnč. Išmygo dùgnį bačkos Aps. Nuo dùgnio [aruode] javai paplėkę Jnšk. Išgerk lig dùgniui Ds. Kad bačkelę uzbonėlis lig dugnio išvarė NS485. ^ Jis mane lig dugniui permato rš. Kad gerklė būt buvus su dugniù (nebūtų gėręs), tai da ir dabar vaitu būt buvęs Ml. Juodas kaip katilo dugnys LMD(Jnšk). Ir gilu su dugniù, ir platu su kraštu Užp. Yr platumui kraštas, yr dugnỹs gilumui BM453. Tada regėsime, kai dùgnį dėsime A.Baran. Šulnys be dùgnio (žiedas) Slm, An, Tj. Torielka be dugnio (mėnulis) LTR. ║ dugninė: Šito vežimo dugnỹs per siauras Brž. ║ vidurys: Skaros dugnỹs jau pradeda dubt, pakraščiai da sveiki Kp.
2. Vdš Kopūstus prislėk su dugniù Ėr. An puodo uždengtas dugnỹs Gdr. Mes mediniais dugniaĩs apdengiam puodus Č. Grybus suslegiam ir dedam dugnẽlį Km. Per dugnẽlį musės neprilįs Jnšk. | Kepurės dugnỹs Ob.
3. Reiktų iš dugnio peržiūrėti A.Baran. Tamsta nori pažinti tarmių lietuviškos kalbos iš dugnio A.Baran.
4. Ut, Šš, Upt, Šmn žr. dugnas 5: Atnešk dugnį, reikia skryliai dirbt Krs. Vaikai dugnẽlį po žemę važinėja, paskui mėsą pjaustys Sdk.
5. Kp, Trgn žr. dugnas 6: Visas dugnỹs juodas, tik būdas (veidas) baltas (fotografijoje) Pb. Marga skarelė raudoname dugnyjè! Š. Ant žalio, rausvo, balkšvo dugnio taškai grybų tarp medžių marguliuoja iš savų sodybų A.Baran. | Ypač skiria mūsų tautos dainas ypatinga jų varsa, dugnys, kuriame jos visos nupieštos Sab.
6. žr. dugnas 7: Čia toks dugnỹs – visur prastos žemės Vžns. Dvyniniais veršiukais apvaryt vagą, tai tan dugniñ maras neužeina (priet.) Sug. Kai ansisukė smertis šitan dugnẽlin, tai ir neišeina Mlt. Kas naujo jūsų dugnẽly? Sdk.
◊ dugnẽlį pàmetei Ds sakoma pagadinusiam orą. visų̃ žinių̃ dugnỹs sakoma apie žmogų, kuris daug žino: Te[n] jau tai visada visų̃ žinių̃ dugnỹs Sdk.
Dictionary of the Lithuanian Language.